puvėsai

puvė̃sai sm. pl. (2) Vlkv žr. 1 puvėsis 2: Ant šėkštos jau puvė̃sai randas J. Pilna kerčia puvė̃sų Krž. Nešiau tų puvė̃sų an daržo Krš. Puvė̃sais atsiduoda Vl. Ar neužgauna nosies puvėsais (jų kvapu)? I. Smirda čia kaip kokiais puvė̃sais Krš.